Jei norima, kad kovos su klastojimu sprendimai būtų iš tiesų veiksmingi užtikrinant tiekimo grandinių saugumą, padedant valdžios institucijoms užtikrinti teisėtą prekybą ir skatinant vartotojų pasitikėjimą, jie turi atitikti atitinkamus tarptautiniu mastu nustatytus veiksmingumo reikalavimus, kitaip vadinamus ISO standartais.
ISO yra Tarptautinė standartizacijos organizacija. Ji įsikūrusi Ženevoje ir yra didžiausia ir labiausiai tarptautinė standartus nustatanti institucija pasaulyje, skelbianti techninius standartus, apimančius beveik visas pramonės šakas (1). Jos nariai yra daugumos pasaulio šalių nacionalinės standartizacijos institucijos.
ISO standartai – tai taisyklių ir kriterijų rinkiniai, dėl kurių tarptautiniu mastu susitarė ekspertai. Jie gali būti įvairių formų (pvz., gaminių standartai, gairės, praktikos kodeksai ir bandymų metodai), tačiau iš esmės ISO standartai yra formulės, kuriomis apibūdinamas „geriausias būdas ką nors daryti“. Jie numeruojami pagal formatą „ISO nnnnn:yyyy – pavadinimas“, kur nnnn yra standarto numeris, yyyy – paskelbimo metai, o pavadinimas – standarto pavadinimas.
Yra nemažai ISO standartų, kuriais siekiama užtikrinti, kad kovos su klastojimu technologijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Dauguma jų skirti technologijų tiekėjams ir juose pateikiami kriterijai, kaip kurti ir diegti sprendimus. Tačiau yra du ISO standartai, skirti naudotojams. Tai yra šie standartai:
ISO 22383:2020 – tai gairės, padedančios įmonėms apsispręsti, koks autentiškumo patvirtinimo sprendimas joms tinka, apibrėžiant veiksmingumo kriterijus ir pateikiant veiksmingumo vertinimo metodus;
ISO 22384:2020 – gairių rinkinys, padedantis prekių ženklams parengti ir stebėti savo produktų apsaugos nuo įvairių sukčiavimo rūšių, pavyzdžiui, klastojimo, kopijavimo, pakartotinio pripildymo, šešėlinės rinkos ir kt., planą.
Taip pat verta trumpai paminėti du standartus, skirtus technologijų teikėjams. Tai ISO 22378:2022 (gairės dėl objektų identifikavimo sistemų ir autentiškumo patvirtinimo sistemų sąveikumo didinimo) ir ISO 22381:2018 (gairės dėl nepriklausomai veikiančių identifikavimo ir autentiškumo patvirtinimo sistemų sąveikumo didinimo).
ISO standartams taikomi griežti autorių teisių apribojimai; viešai prieinamos tik dokumentų santraukos ir informacinės dalys. Norėdami susipažinti su visu ISO standarto turiniu, turėtumėte įsigyti standartą iš ISO arba susijusios nacionalinės standartizacijos institucijos.
Atsižvelgiant į tai, šiame skyriuje apžvelgiamos sritys ir principai, kurie visų pirma aptariami standarte ISO 22383:2020 (kuris yra aktualiausias šio vadovo kontekste), ir trumpai supažindinama su kitais minėtais standartais, siekiant suteikti diskusijų, sprendimų priėmimo ir galimo diegimo atspirties tašką.
(1) Telekomunikacijas prižiūri ir reguliuoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga.