Bendrosios knygos technologija – tai skaitmeninių duomenų saugojimo forma, kuria siekiama sukurti spartesnius ir saugesnius būdus perduoti, gauti, stebėti ir vykdyti sandorius. Blokų grandinė yra žinomiausia bendrosios knygos technologijos forma. Joje naudojama decentralizuota architektūra, kurioje nereikia patikimų tarpininkų. Visus su sandoriu susijusius duomenis, įskaitant jų kilmę, turi patvirtinti visi blokų grandinės dalyviai. Patvirtinus sandorio duomenis, jie užšifruojami ir išsaugomi naujame bloke. Užšifruotų duomenų kopija taip pat įtraukiama į vėlesnį bloką ir sudaro grandinės grandį. Į bloką įtraukus duomenis, jų niekada negalima ištrinti, todėl dalyviai gali patikrinti visą sandorio istoriją. Blokų grandinės idėja kilo dėl poreikio rasti būdą apsaugoti skaitmenines valiutas nuo dubliavimo rizikos. Tai paskatino sukurti „Bitcoin“ – pirmąją pasaulyje kriptovaliutą, kuriai naudojama stipri kriptografija, suteikianti galimybę internetu mokėjimus siųsti tiesiogiai iš vienos šalies kitai šaliai, nesikreipiant į finansų įstaigą.

Aprašymas
 

Blokų grandinė – tai tam tikros rūšies bendrosios knygos technologija, kai visi tinkle dalyvaujantys kompiuteriai (mazgai) turi identišką bendrosios knygos (kuri iš esmės yra sandorių duomenų bazė) kopiją. Kiekvieną kartą, kai į bendrąją knygą įtraukiamas naujas sandoris, to sandorio įrašas atsiranda ir kiekvieno dalyvio kopijoje. Decentralizuota blokų grandinės architektūra reiškia, kad kiekvienas sistemos mazgas ne tik saugo realiuoju laiku dubliuojamas bendrosios knygos kopijas, bet ir tikrina kiekvieną įvykusį sandorį, prieš jį įtraukiant kaip naują įrašą. Todėl blokų grandinė nepriklauso nuo vieno vidinio ar išorinio subjekto, kuris patvirtintų, stebėtų ar tikrintų sandorius arba keistų duomenis; visa tai atlieka tinklas. Šios savybės užtikrina visų blokų grandinėje esamų duomenų nuoseklumą. Be to, kadangi visi blokų grandinėje saugomi duomenys nuo pat pradžių yra prieinami visiems, ankstesnius sandorius galima lengvai patikrinti ir atsekti.

Terminas „blokų grandinė“ kilęs iš žodžių „blokas“ ir „grandinė“ junginio, kur:

• blokas yra sandorio įrašas (pvz., materialiojo turto perdavimas iš vieno tinklo dalyvio kitam), o
• grandinė yra infrastruktūra, jungianti blokus.

Grandinės komponentas veikia naudojant sklaidymo funkciją – algoritmą, kurį taikant užšifruojami sandorio duomenys, paverčiant juos fiksuoto ilgio raidžių ir skaičių eilute. Sklaidymo funkcija yra neatšaukiama, t. y. jos iš esmės neįmanoma iššifruoti. Patikrinus naują sandorį, duomenys sklaidomi. Kiekviename naujame bloke yra jo paties unikali sklaidos reikšmė ir ankstesnio bloko unikali sklaidos reikšmė, susiejant juos tarpusavyje ir sukuriant grandinės grandis. Dėl to lengva atskleisti bet kokį blokų grandinės klastojimą, nes klastotojas, norėdamas paslėpti savo pėdsakus, turėtų pakeisti kito bloko sklaidymą, po to kito bloko sklaidymą, dar kito bloko sklaidymą, dar kito bloko sklaidymą ir taip toliau. Ir tai klastotojas turėtų daryti ne vienoje bendrojoje knygoje, o visose bendrosiose knygose visuose prie blokų grandinės prijungtuose mazguose.

Blokų grandinės sistemos skirstomos pagal prieinamumą (viešosios arba privačiosios) ir redagavimo galimybes (su leidimais arba be leidimų).

• Viešosiose blokų grandinėse be leidimų gali dalyvauti bet kas, kas tik nori dalyvauti tinkle, ir gali nuskaityti bei įrašyti duomenis be leidimo. Šios blokų grandinės iš esmės yra skaidrios, nes visi tinkle atliekami veiksmai turi būti patvirtinti ir matomi visiems dalyviams. Bet koks visiems dalyviams nematomas veiksmas negali būti tinkamai patvirtintas. Viešosiose blokų grandinėse su leidimais duomenis gali nuskaityti bet kas, o įrašyti – tik atrinkti dalyviai.
• Privačiosiose blokų grandinėse norint prisijungti prie tinklo ir jame dalyvauti reikia leidimo. Dalyviams gali būti suteikiamas skaitymo ir rašymo leidimų derinys. Ši galimybė tinklo dalyviams priskirti įvairius leidimus yra ypač naudinga tokiuose kontekstuose kaip sveikatos priežiūra, kai tam tikri veiksmai ir informacija turi būti privatūs, tačiau dalyviams naudingas bendros infrastruktūros saugumas.

Naudojimas
 

Nors blokų grandinė vis dar yra gana nauja technologija, kai kurie sprendimai jau naudojami kovai su klastojimu. Be kita ko, tokie sprendimai suteikia įmonėms galimybę kurti savo produktų ID ir stebėti savo tiekimo grandines. Nėra vieno standarto, kaip naudoti blokų grandinę kovai su klastojimu, tačiau pavyzdžių galima rasti tokiuose sektoriuose kaip prabangos prekės, deimantai, žemės ūkio ir maisto produktai, elektronika ir farmacija.

Diegimas
 

Kad įsivaizduotumėte, kaip blokų grandinė galėtų būti įdiegiama praktiškai, pateikiame pavyzdį, kaip ji būtų naudojama farmacijos tiekimo grandinei apsaugoti.

• Šios grandinės dalyviai yra gamintojas, pakuotojas, didmenininkas, platintojas, gydytojas ir kt. Dalyvis gali būti įrenginys, asmuo arba subjektas. Kiekvienam dalyviui priskiriamas raktas, žymintis konkrečią jo veiklą tinkle. Pirminė dalyvio tapatybė yra paslėpta ir jis žinomas tik pagal šiuos raktus – „gamintojas“, „pakuotojas“ ir kt.
• Vaistai yra grandinės „turtas“. Kiekvienam vaistui suteikiamas unikalus raktas (arba sklaidos reikšmė). Vaistų identifikavimo kodas prie jų pridedamas QR kodo pavidalu.
• Sandorių įrašams saugoti turi būti pasirinktas konkretus blokų grandinės tinklas. „Bitcoin Blockchain“ (tinklas pradininkas), „Ethereum“, „Hyperledger“ ir „BigchainDB“ yra keletas rinkoje esančių tinklų pavyzdžių.
• Visi reikalingi sandoriai saugomi blokų grandinėje. Į blokų grandinę įvedus tam tikro sandorio informaciją, jos niekada negalima pakeisti.
• Dalyviai naudoja mobiliąją programėlę, kad galėtų atlikti sandorius per blokų grandinę.
• Kai pagaminamas naujas vaistas, gamintojas sukuria unikalią jam priskiriamą sklaidos reikšmę (unikalų ID). Vaistas įregistruojamas blokų grandinėje. Blokų grandinės tinkle jis bus laikomas skaitmeniniu turtu, o jo sklaidos reikšmė bus naudojama stebėti jį bet kuriuo momentu ar laiku visame tinkle.
• Vaisto nuosavybės teises galima lengvai perduoti kitam dalyviui naudojantis mobiliąja programėle. Galimi tokie scenarijai:
  • didmenininkas įsigyja vaistą iš gamintojo – gamintojas fiziškai perduoda vaistą didmenininkui ir tuo pat metu blokų grandinėje užregistruojamas teisės perdavimo sandoris;
  • didmenininkas parduoda vaistą kitam didmenininkui, platintojui arba vaistinei – taikomas tas pats teisės perdavimo ir registravimo procesas;
  • gydytojas įsigyja vaistą iš vaistinės – gydytojas, naudodamasis programėle, gaus vaisto ID ir, sekdamas jo kelionę blokų grandine nuo gamintojo iki vaistinės, galės nustatyti, ar vaistas yra tikras, ar padirbtas:
    • jei vaistas yra tikras, bus parodyta visa gaminio istorija;
    • jei vaistas padirbtas, nebus rodomas joks įrašas.

 s

Kaina
 

Nustatyti bendras išlaidas, susijusias su komercinio gamybos masto blokų grandinės sprendimo kūrimu, nėra lengva, nes kiekvienas sprendimas labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir įgyvendinimo masto. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką išlaidoms, yra naudojamo blokų grandinės tinklo tipas (viešasis ar privatusis) ir sandorių apimtis bei dydis. Taip pat verta nepamiršti, kad blokų grandinės sprendimams reikia nemažai energijos, kad būtų užtikrintas jų apdorojimo greitis ir našumas, todėl jų energijos suvartojimo intensyvumas gerokai didesnis nei centralizuotų lygiarangių tinklų.

Tačiau blokų grandinės taupo lėšas kitose srityse. Kadangi blokų grandinėmis grindžiami sprendimai suteikia būdų sklandžiai ir saugiai vykdyti sutartis bei mokėjimus nedalyvaujant trečiosioms šalims, jie padeda išvengti trečiųjų šalių patikros ir sandorių išlaidų, susijusių su dabartinėmis fizinėmis sutarčių sudarymo ir mokėjimo procedūromis.