Termochrominiai rašalai keičia spalvą, kai juos veikia temperatūros svyravimai – net ir tokie minimalūs ir laikini, kokie atsiranda dėl trynimo pirštais. Spalvos pokytis gali būti grįžtamas, kai rašalas vėl įgauna pradinę spalvą, kai temperatūra vėl pasiekia pradinį lygį, arba negrįžtamas. Kai kurie rašalai įkaitę tampa skaidrūs ir tampa matoma po jais esančio fono spalva.
Yra daug skirtingų termochrominio rašalo rūšių: kai kurie keičia spalvą įkaitę, kai kurie – atvėsę, kai kurie keičia spalvą laikinai, o kai kurie – visam laikui. Kai kuriuos termochrominius rašalus sudaro mikrokapsulės, kurios, temperatūrai pakilus aukščiau tam tikro lygio, praranda spalvą ir tampa skaidrūs, o temperatūrai vėl nukritus vėl įgauna pradinę spalvą. Kai rašalas yra skaidrus, po juo esantis fonas aiškiai matomas.
Tai, kada termochrominiai rašalai tampa skaidrūs, priklauso nuo temperatūros, spalvos, koncentracijos ir dažiklio sluoksnio storio. Tačiau standartinė temperatūra, kuriai esant rašalai praranda 95 % savo spalvos, yra 6 °C ir 31 °C.
Šie rašalai naudojami įvairiems gaminiams ir pakuotėms. Tačiau reikėtų pažymėti, kad jų spalvinis jautrumas gali pablogėti (arba net išnykti), jei jie ilgai laikomi aukštoje temperatūroje (aukštesnėje nei 50 °C), veikiami UV spindulių, tam tikrų liuminescencinių lempų ar net per daug veikiami saulės spindulių.
Jei norite spausdinti termochrominį rašalą tiesiai ant gaminio (-ių) paviršiaus, turite įsitikinti, kad gamybos metu tai atliekate pagal atitinkamus procesus. Spausdinimo etapą reikės pritaikyti taip, kad rašalas būtų užteptas norimoje vietoje.
Atsižvelgiant į turimų termochrominių rašalų įvairovę ir platų jų panaudojimo būdų spektrą, sunku bendrai įvertinti šios technologijos diegimo išlaidas.