Pasitelkiant DRM sistemas kontroliuojama, kas gali pasiekti ir naudoti skaitmeninį turinį. Dauguma žmonių tikriausiai yra susidūrę su tokiomis sistemomis, galbūt net patys to nesuvokdami, nes vis labiau populiarėja transliacijos internetu ir žaidimai. Kai transliavimo platformos riboja vienos paskyros įrenginių skaičių arba kai žaidimų bendrovės reikalauja, kad prieš žaisdami naudotojai įvestų produkto raktą, tai yra DRM sistema, sauganti skaitmeninį autorių teisėmis apsaugotą turinį.
DRM sistemos skirtos kovoti su neteisėtu didelio masto skaitmeninio turinio, apsaugoto autorių teisėmis, kopijavimu ir platinimu internetu. Jose naudojami du pagrindiniai procesai, padedantys autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams apsaugoti bei kontroliuoti prieigą prie savo skaitmeninės nuosavybės:
- metaduomenų įtraukimas: į skaitmenines rinkmenas įterpiami duomenys (pvz., pirkėjo vardas ir pavardė ar paskyros informacija), kuriuos galima nuskaityti tik naudojant tam tikrą programinę įrangą;
- šifravimas: skaitmeninis turinys užrašomas kodu, kurį galima nuskaityti tik naudojant užšifravimo raktą turinčius įrenginius arba programinę įrangą, kuri, atsižvelgiant į autentiškumo patvirtinimo procedūras, yra prieinama neprisijungus arba prisijungus prie interneto.
DRM sistemos, koduodamos ir šifruodamos skaitmenines rinkmenas, labai apsunkina jų kopijavimą (už valdomos aplinkos ribų) ir užtikrina, kad jų naudojimas būtų ribotas (tam tikru laikotarpiu arba tam tikrais naudojimo atvejais) ir priklausytų nuo naudotojams suteiktos prieigos licencijos sąlygų.
DRM sistemos skirtos kovoti su skaitmeninio turinio, pavyzdžiui, garso ir vaizdo rinkmenų, el. knygų, programinės įrangos ir kompiuterinių žaidimų, klastojimu. Jos daugiausia naudojamos siekiant:
- patvirtinti teisėtą skaitmeninių rinkmenų naudojimą ir (arba) visas autorių teisių saugomo turinio nuosavybės teises, kad būtų galima atskirti patvirtintas kopijas nuo piratinių kopijų (autentiškumo patvirtinimas);
- užtikrinti teisėtą prieigą prie turinio, į originalią rinkmeną įterpiant specialius skaitmeninius žymeklius arba platinant rinkmeną apsaugotu formatu;
- kontroliuoti piratines kopijas, sudarant galimybę nustatyti pirminį originalių rinkmenų savininką (stebėjimas);
- kontroliuoti apmokėjimą už paslaugas.
Jei norite naudoti DRM sistemą, turėsite įdiegti procesus, kuriais būtų užtikrinta, kad gamybos metu būtų sukurti metaduomenys ir įterpti į skaitmeninę rinkmeną ir (arba) kad jos turinys būtų užšifruotas.
Su DRM sistemomis susijusios išlaidos labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, todėl sunku pateikti bendrą reikiamų išteklių sąmatą.