Sklaidymas – tai procesas, kurio metu naudojant algoritmą (pvz., MD5, SHA-1 arba SHA-2) pagal rinkmenos duomenis sukuriamas unikalus rinkmenos identifikatorius – sklaidos reikšmė. Dviejų identiškų failų sklaidymas visada bus toks pat. Taip pat du skirtingi failai visada turės skirtingas sklaidos reikšmes, net jei skirtumas tarp jų yra minimalus. Failų, kuriais pažeidžiamos autorių teisės, sklaidos reikšmės gali būti įtrauktos į juoduosius sąrašus, kurie gali būti naudojami debesijos duomenų saugyklų paslaugoms, kad būtų aptiktos, blokuojamos ir pašalintos neteisėtos rinkmenos.
Sklaidymo tikslas – identifikuoti skirtingas tos pačios skaitmeninės rinkmenos kopijas. Pirmiausia skaitmeninei rinkmenai priskiriama unikali simbolių eilutė, vadinama sklaidos reikšme, ir ši sklaidos reikšmė saugoma sklaidos reikšmių duomenų bazėje. Tuomet antrajai skaitmeninei rinkmenai atliekamas tas pats sklaidymo procesas, o gauta sklaidos reikšmė lyginama su jau saugoma reikšme duomenų bazėje, siekiant nustatyti, ar rinkmenos tiksliai sutampa.
Sklaidymas pirmiausia naudojamas siekiant indeksuoti turinį, apsaugoti slaptažodžius, aptikti kenkėjiškas rinkmenas, pavyzdžiui, virusus, arba blokuoti neteisėtą turinį, pavyzdžiui, teroro aktų propagavimą arba nepilnamečių išnaudojimą. Kalbant apie autorių teisių saugomą medžiagą, sklaidymas padeda nustatyti, palyginti skaitmeninio turinio, kuris jau buvo pašalintas dėl autorių teisių pažeidimo, įkėlimą ir užkirsti tam kelią.
Sunku pateikti konkrečius diegimo reikalavimus, susijusius su sklaidymu, nes yra keletas skirtingų sklaidymo metodų bei algoritmų, kurie gali būti naudojami ir kuriems reikia skirtingos kompiuterių galios. Dauguma šifravimo metodų yra kriptografiniai (kai du skirtingi, nors ir labai panašūs failai turės visiškai skirtingas sklaidos reikšmes), tačiau yra ir suvokimo sklaidymo metodų (kai du beveik identiški failai, pavyzdžiui, panašūs vaizdai, turės panašias sklaidos reikšmes). Vis dėlto sklaidymo privalumas yra tas, kad jį galima taikyti jau esamam turiniui. Visi skirtingi dalyviai gali dalytis sklaidos reikšmėmis ir jas naudoti, pasitelkdami tą patį sklaidymo procesą ir tą pačią sklaidos reikšmių duomenų bazę. Tačiau trūkumas yra tas, kad taikant sklaidymą atpažįstamas tik tas pats identiškas failas, bet ne jo turinys.
Norint naudoti sklaidymą reikia nedaug investicijų, nes yra atvirojo kodo sprendimų. Be to, sklaidos reikšmių duomenų bazėse saugoma tik simbolių eilutė, o ne visa rinkmena, todėl joms reikia mažiau kompiuterių ir atminties išteklių.