Pasyviosios RFID žymos dažniausiai naudojamos kaip išmaniosios etiketės. Jos paprastai gaminamos iš lipnaus popieriaus arba plastiko ir gali būti tvirtinamos prie įvairių gaminių, siekiant apsaugoti prekės ženklą ir užkirsti kelią klastojimui, taip pat kitais tikslais. Jose pateikiama vertinga informacija, kuri naudojama prekėms stebėti nuo sandėlio iki pardavimo vietos, suteikia klientams galimybę išeiti iš parduotuvės be eilės, kad sumokėtų už produktą, o pardavėjams – patikrinti atsargas nepaliekant kliento.
Naudojama
Autentiškumo patvirtinimas
Stebėjimas arba sekimas
Tinka
Labai maži gaminiai
Smulkūs gaminiai
Vidutinio dydžio gaminiai
Dideli gaminiai
Kur dedama
Gaminys
Pakuotė
Galima naudoti
Fiziniai produktai
Matomumas
Nematoma
Reikalingas nuskaitymo įrenginys
Taip
Ryšys su serveriu
Taip
Ne
Aprašymas
Pasyviąsias RFID žymas sudaro tik antena ir integrinis grandynas (mikroschema). Jos vadinamos pasyviosiomis, nes neturi vidinio maitinimo šaltinio, o maitinamos iš RFID skaitytuvo siunčiamų elektromagnetinių signalų. Aktyvuotos žymos siunčia identifikavimo duomenis atgal į skaitytuvą, kuris savo ruožtu perduoda duomenis į kompiuterį, kur jie apdorojami ir patikrinami. RFID žymos atmintyje saugomus identifikavimo duomenis paprastai sudaro unikalus kodas, pavyzdžiui, elektroninis produkto kodas (kuris papildo brūkšninio kodo informaciją, pavyzdžiui, prekių rūšį, gamintoją ir kt.) arba savininko kodas. Pasyviosios žymos gali būti tik skaitomos arba skaitomos ir rašomos, tokiu atveju, kaip rodo pavadinimas, saugomus duomenis taip pat galima keisti ir (arba) perrašyti.
Ši technologija pasižymi ribota galia ir mažu nuskaitymo diapazonu. Atsižvelgiant į naudojamą veikimo dažnį, kad pasyviosios žymos veiktų, jos turi būti per kelis centimetrus (žemas dažnis) arba kelis metrus (aukštas ir itin aukštas dažnis) nuo skaitytuvo.
Naudojimas
Pasyviosios RFID žymos gali būti naudojamos daugelyje sričių, nes jas galima įmontuoti į įvairius gaminius – nuo nemetalinių smulkių daiktų iki lipnių etikečių. Įdėtos į etiketes jos tampa išmaniosiomis etiketėmis ir tvirtinamos prie gaminio išorės. Tačiau jos taip pat gali būti tiesiogiai įterpiamos į gaminius. Keletas dažniausių naudojimo pavyzdžių: kreditinės kortelės, sagos, butelių dangteliai, raktai, popieriaus lapai, banknotai ir įėjimo bilietai.
Gaminio autentiškumas tikrinamas nuskaitant RFID žymėse saugomus duomenis. Tai atlieka mažmeninės prekybos vietų darbuotojai, naudodamiesi atitinkama įranga; vartotojai negali savarankiškai patikrinti gaminių autentiškumo.
Diegimas
Atsižvelgiant į galimų pasyviųjų žymų formų, dydžių ir naudojimo būdų įvairovę, įgyvendinimo reikalavimai labai priklauso nuo konteksto ir konkretaus atvejo.
Jei norite naudoti pasyviąsias RFID žymas išmaniosiose etiketėse, nereikia keisti gamybos proceso; tereikia iš turimų etikečių pasirinkti tinkamiausią tipą ir pritvirtinti jį prie gaminio, kurio tapatybę norite nustatyti ir patvirtinti.
Tačiau jei norite pasyviąsias RFID žymas įmontuoti tiesiai į gaminius, turėsite atlikti tam tikrų gamybos grandinės pakeitimų.
Išlaidos
Norint įdiegti pasyviąją RFID žymų sistemą, reikės pradinių investicijų į įrangos valdymo sistemas, skaitytuvus ir (galimus) gamybos proceso pakeitimus. Tačiau pačios pasyviosios RFID žymos paprastai yra maži, nebrangūs prietaisai, kurių kaina prasideda nuo kelių euro centų už vieną žymą.