Eiti į pradžios puslapį
Observatory
On infringements of intellectual property rights

Intelektinės nuosavybės vertingumo didinimas ir rėmimas

Menu

FAQs on copyright for consumers

FAQs on copyright for consumers

The Frequently Asked Questions (FAQs) on copyright help inform all European consumers about what is legal and what is not when using copyright protected content, such as music or film, on the internet.

As an extension of this successful initiative, the FAQs on copyright for teachers will provide teachers and students from the EU with clear and accurate information on what use of copyright protected content is allowed in the context of education.

15 questions from consumers on copyright for all EU Member States

Answers to the FAQs are given for all EU Member States. They are available in English and at least one of the official languages of the Member State in focus.

How does copyright affect your daily life?

 
Do you post on social media?
Do you add stories to your blog?
Are you streaming legally?
Who owns your work when you upload it to a platform?
Quoting a famous book online? How?
 
 
 

Click on a country in the map or select a country from the list to show the answers for the country:

 

Showing the answers for the country: Lithuania Read in: Lietuvos | English .

 

1. Ką reiškia ir apima autorių teisės ir gretutinės teisės, ir ar taip yra visame pasaulyje?

2. Kam priklauso autorių teisės ir kaip autorių teisės padeda kūrėjams, teisių turėtojams, vartotojams, visuomenei, ekonomikai ir kultūrai apskritai?

3. Ar aš automatiškai gaunu autorių teisių apsaugą, pavyzdžiui, jeigu padarau nuotrauką savo telefonu, ar aš turiu ją užregistruoti, kad gaučiau apsaugą?

4. Kas yra autorių teisių pažeidimas? Ar galiu patekti į bėdą pažeisdamas autorių teises? O jeigu nežinojau, kad pažeidžiu autorių teisės saugomą kūrinį?

5. Kada galiu naudoti kito asmens sukurtą autorių teisės saugomą kūrinį? Man sakė, kad kitų sukurto kūrinio naudojimas yra tik citata, todėl tai visada galima daryti.

6. Ar man galima naudoti autorių teisių saugomą muziką kaip garso takelį savo namų vaizdo aparatūroje, kurį aš padariau ir noriu nusiųsti į vaizdo platformą?

7. Ar aš galiu duoti autorių teisės saugomą kūrinio kopiją šeimos nariui ar draugui?

8. Ar man leidžiama perkelti autorių teisių saugomą kūrinį iš interneto ir ar turi reikšmės, kurią technologiją naudoju, ir tai, kad perkeliu tik kūrinio dalį?

9. Aš bandžiau nukopijuoti filmą iš DVD į savo kompiuterį, bet negalėjau to padaryti dėl kažkokių vadinamųjų „technologinių apsaugos priemonių“. Kas tai yra ir ar man galima jas pašalinti tam, kad galėčiau pasidaryti privačias kopijas?

10. Kas yra kompensacinis atlyginimas?

11. Ar pažeidžiu autorių teises, jeigu žiūriu filmą vaizdo ir garso srauto perdavimo būdu užuot jį perkėlęs iš interneto?

12. Jeigu autorių teisės saugomus kūrinius socialiniai tinklai įtraukia į mano puslapį automatiškai, ar aš esu atsakingas už tai ir ar tai yra autorių teisių pažeidimas? Kas, jeigu aš padarysiu nuorodą į juos ar įterpsiu juos į savo svetainę ar tinklaraštį?

13. Kai sukūręs kūrinį jį įkeliu į internetą, daugelio svetainių terminai ir sąlygos prašo perduoti man priklausančias autorių teises svetainei. Ar tai reiškia, kad prarandu visas šias teises į juos visam laikui?

14. Mano avataras yra sudarytas iš mano mėgstamiausio filmo žvaigždės, animacinio personažo ar sporto klubo. Ar aš dėl to galėčiau patekti į bėdą dėl autorių teisių ar kitokio teisės akto pažeidimo?

15. Kaip žinoti, ar internete kūrinys yra siūlomas teisėtai, ar neteisėtai?

 

 

 

1. Ką reiškia ir apima autorių teisės ir gretutinės teisės, ir ar taip yra visame pasaulyje?

„Autorių teisės” yra teisės terminas, reiškiantis, kad autoriui tam tikroje teritorijoje suteikiamos išimtinės teisės kontroliuoti saugomų kūrinių panaudojimą. Gretutinės teisės kyla iš rezultatų, kurie paprastai atsiranda tam tikroje sąveikoje su autoriaus kūriniu, ir yra teisės terminas, reiškiantis, kad tam tikroje teritorijoje atlikėjams, fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms organizacijoms ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojams suteikiamos išimtinės teisės kontroliuoti jų intelektinės veiklos rezultatus (atlikimus, fonogramas (garso įrašus), transliacijas, audiovizualinio kūrinio pirmąjį įrašą).

Autorių teisės apima dvi teisių rūšis: asmenines neturtines ir turtines teises, o iš gretutinių teisių turėtojų šios dvi teisių rūšys suteiktos tik atlikėjams. Kitiems gretutinių teisių turėtojams (fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms organizacijoms ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojams) suteiktos tik turtinės teisės.

Turtinės teisės yra susijusios su išimtine teise kontroliuoti panaudotos kūrybinės veiklos rezultatus (pvz.: kopijuoti, dauginti, išleisti, parduoti, skelbti internete kūrinius ir kt.) tam tikrą terminuotą laikotarpį ir gali būti perduodamos tretiesiems asmenims. Neturtinės teisės (teisė į autorystę, teisė į autoriaus vardą ar atlikėjo vardą ir kūrinio ar atlikimo neliečiamybę) saugo autoriaus ar atlikėjo asmeninį ir dvasinį ryšį su atitinkamai sukurtu ar atliktu kūrybinės veiklos rezultatu ir šios teisės saugomos, skirtingai nuo turtinių teisių, neterminuotai bei negali būti perduodamos tretiesiems asmenims.

Autorių teisių ir gretutinių teisių samprata ir apimtis nėra vienoda visame pasaulyje. Tai paprastai priklauso nuo to, kokia pagrindine autorių teisių tradicija toje šalyje yra pagrįsta autorių teisių apsauga (t. y. bendrosios teisės ar kontinentinės teisės). Kontinentinės teisės autorių teisių tradicija orientuota į autorių: autorius visada yra fizinis asmuo, kuris sukūrė kūrinį, turintis ne tik turtines, bet ir neturtines teises užtikrinti pagarbą savo kūriniui ir vardui. Skirtingai, bendrosios teisės autorių teisių apsaugos sistema apsaugo interesus tų, kurie investavo į kūrinio sukūrimą ir jį organizavo, todėl saugo įdėtą darbą ir investicijas, o autoriaus moralinės teisės dažnai yra nesaugomos arba gali būti lengvai perduodamos ar jų atsisakoma. Be to, terminas „gretutinės teisės“ taip pat svetimas bendrosios teisės autorių teisių sistemai: paprastai atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teises apima „autorių teisių“ terminas, kadangi šis terminas šioje sistemoje nesiasocijuoja su autoriumi: tai susiję su tuo, kas gauna „teisę kopijuoti“. Tačiau dėl keleto tarptautinių autorių teisių sutarčių, Berno konvencijos ir TRIPS šios dvi sistemos artėja viena prie kitos, nes kiekviena valstybė narė turi suteikti šiose sutartyse nustatytus minimalius apsaugos standartus :  autoriams, kurie yra valstybės narės piliečiai, turi būti suteikta autorių teisių apsauga (taip pat ir neturtinės teisės), numatyti autorių teisių apsaugos terminai, ne trumpesni nei autoriaus gyvenimas ir 50 metų po jo mirties, turi būti užtikrinta, kad autorių teisių apsauga atsirastų automatiškai nuo kūrinio sukūrimo momento.

 

2. Kam priklauso autorių teisės ir kaip autorių teisės padeda kūrėjams, teisių turėtojams, vartotojams, visuomenei, ekonomikai ir kultūrai apskritai?

Pirminis autorių teisių turėtojas Lietuvoje yra autorius – kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Autoriaus neturtinės teisės visada priklauso autoriui, po jo mirties jomis rūpinasi paveldėtojai, o jeigu tokių nėra – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo būdu ar kitu įstatymo nustatytu būdu. Taigi kiti asmenys gali turėti išimtines autorių turtines teises tik pagal sutartį, sudarytą su autoriumi (pvz., sudarę autorinę sutartį), įgiję paveldėjimo būdu (pvz., paveldėtojai pagal notaro išduotą paveldėjimo liudijimą) ar kitokiu įstatyme nustatytu būdu (pvz., darbdaviai, kolektyvinio kūrinio (enciklopedijos, enciklopedinių žodynų, periodinių mokslo kūrinių rinkinių, laikraščių, žurnalų, kitų kolektyvinių kūrinių gamintojai, audiovizualinio kūrinio gamintojai). Tokie teisių turėtojai yra vadinami išvestiniais autorių teisių turėtojais.

Įvairiuose šaltiniuose jau seniai nurodoma, kad autorių teisės yra kultūros ir netgi ekonomikos vystymosi variklis. Tyrimai rodo, jog kūrybinių industrijų iš autorių teisių ir gretutinių teisių indėlis į Lietuvos ekonomiką, pavyzdžiui, 2009 metais sudarė daugiau kaip 6 proc. bendrosios pridėtinės vertės ir 5 proc. nacionalinio užimtumo.1 Šie rodikliai patvirtina, kad kūrybinės industrijos yra produktyvi Lietuvos ekonomikos dalis, kadangi jų statistinis darbuotojas sukuria didesnę nei vidutinė pridėtinę vertę. Taip pat ne paslaptis, kad Lietuvoje autorius vien tik iš savo kūrybos nepragyventų. Išimtinių autorių teisių suteikimas autoriui suteikia galimybes papildomai užsidirbti iš savo kūrybinės veiklos, t. y. gauti atlyginimą ne tik tiesiogiai už kūrybą, bet ir už kūrybinės veiklos rezultatų tolimesnį panaudojimą. Autorių išimtinės turtinės teisės taip pat svarbios ir kūrybinėms industrijoms, kurios, turėdamos autorių turtines teises, gali apsisaugoti, kad jų investicijos į tam tikrus kūrybinės veiklos rezultatus atsipirktų, t. y. kad tų rezultatų niekas nepasisavintų ar neperimtų (pvz., konkurentai ir pan.). Galimybė lengvai pasisavinti ar perimti kitų asmenų sukurtus saugomus kūrybinės veiklos rezultatus neskatintų investuoti į naujų saugomų produktų kūrimą ir pateikimą, todėl visuomenei būtų prieinama mažiau kokybiškų produktų.

_______________________________________

1 UAB „Bankinės konsultacijos“, Kūrybinių ir kultūrinių industrijų NKP projektų galimybės paskatinti ekonomiką galimybių studija, http://www.kikas.lt/lt/projektai/asociacijos-kurios-uzdavinys-yra-kurybiniu-ir-kulturiniu-industriju-nacionalines-kompleksines-programos-koordinavimas-veiklos-stiprinimas/galimybiu-studijos/kurybiniu-ir-kulturiniu-industriju-nkp-projektu-galimybes-paskatinti-ekonomika

 

3. Ar aš automatiškai gaunu autorių teisių apsaugą, pavyzdžiui, jeigu padarau nuotrauką savo telefonu, ar aš turiu ją užregistruoti, kad gaučiau apsaugą?

Autoriaus teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus, nepriklausomai nuo jokių formalumų: teisių ar kūrinio registracijos, deponavimo, žymėjimo autorių teisių apsaugos ženklu ar kitokiu žymeniu. Todėl jeigu padarote fotografiją telefonu, kuri yra originali (jūsų paties sukurtas kūrinys), automatiškai įgyjate autorių teisių apsaugą į šią fotografiją nuo jos padarymo momento. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kūrinio autorius gali būti tik žmogus, todėl jeigu taip atsitiktų, kad fotografija būtų padaryta atsitiktinai  telefonu ne žmogaus, pvz., gyvūno, roboto, nuotraukų darymo automato, autorių teisės į tokią fotografiją neatsirastų. Pvz., 2011 metais britų gamtos fotografas Davidas Slateris Indonezijoje bandė nufotografuoti makakas. Jam pasitraukus nuo fotoaparato, makakos atrado fotografuoti nustatytą fotoaparatą ir padarė šimtus fotografijų, tarp jų buvo keletas jų pačių sėkmingų atvaizdų. Iki šiol vyksta diskusijos, ar šios fotografijos saugomos autorių teisių, nes, nepaisant įdėto darbo ir investicijų į fotografijų atsiradimą bei fotoaparato atitinkamo nustatymo, nuotraukos iš tikrųjų buvo padarytos ne fotografo, o gyvūno, todėl neturėtų būti saugomos autorių teisių pagal Lietuvos teisę. Kita vertus, nors ir nėra formalumų, būtinų autorių teisių apsaugai atsirasti, pasinaudojus jais dažnai būna lengviau įrodinėjant teisių turėjimą  autorių teisių pažeidimo atveju. Nurodymas įprastu būdu autoriaus vardo ir pavardės ant kūrinio perkelia įrodinėjimo naštą pažeidėjui, t. y. pažeidėjas turi įrodyti, kad jūs nesate šio kūrinio autorius. Kūrinio žymėjimas autorių teisės apsaugos ženklu praktiškai atlieka taip pat ne tik įstatymo nustatytą funkciją – informuoti visuomenę apie autorių teisių turėtoją, bet ir palengvina įrodinėjant, kas yra šio kūrinio teisių turėtojas, ypač kūrinių, sukurtų atliekant darbo funkcijas ar vykdant tarnybines pareigas atveju, nes laikoma, kad teisių turėtojas yra darbdavys, todėl pažeidėjas turi įrodinėti, kad yra kitaip.

 

4. Kas yra autorių teisių pažeidimas? Ar galiu patekti į bėdą pažeisdamas autorių teises? O jeigu nežinojau, kad pažeidžiu autorių teisės saugomą kūrinį?

Autorių teisių pažeidimą padarote, kai naudojate saugomą kūrinį be autorių teisių turėtojo ar kito tinkamai įgalioto asmens leidimo ir jokia autorių teisių išimtimi ar apribojimu negalima pateisinti saugomo kūrinio panaudojimo, pvz.: nufotokopijavus saugomą knygą, saugomą knygą padarius viešai prieinamą internete, atsisiuntus kūrinio kopiją iš neteisėto šaltinio internete, kai naudodamas kito asmens kūrinį nenurodote jo vardo, arba kūrinį nurodote kaip savo sukurtą (nuplagijuojate) ar iškraipote kito asmens kūrinį. Autorių teisių pažeidimas gali pažeidėjui pridaryti bėdų: jam gali būti skirta bauda, o tam tikrais sunkiais atvejais – laisvės atėmimas. Taip pat autorių teisių turėtojai gali naudotis ir kitais savo teisių gynimo būdais: reikalauti sumokėti pažeidimu padarytą turtinę ir (arba) neturtinę žalą, nutraukti ar uždrausti pažeidimą ateityje, sulaikyti ir sunaikinti neteisėtas kopijas ir kt. Tai, kad nežinojote pažeidžiantis kažką saugomo, jokiu būdu neatleidžia nuo atsakomybės, tik pasekmės gali būti švelnesnės: paprastai turite nutraukti pažeidimą, atiduoti neteisėtas kopijas, o iš pažeidimo gauta nauda išieškoma.

 

5. Kada galiu naudoti kito asmens sukurtą autorių teisės saugomą kūrinį? Man sakė, kad kitų sukurto kūrinio naudojimas yra tik citata, todėl tai visada galima daryti.

Kitų asmenų sukurti saugomi kūriniai gali būti naudojami tik tada, kai  leidžia teisių turėtojas arba įstatymas. Tam tikrais atvejais siekiant užtikrinti naudotojų teisę į informaciją arba išraiškos laisvę, užtikrinti kūrinių prieinamumą labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, įstatymu numatyti autorių teisių apribojimai ir išimtys vartotojų naudai.

Autorių teisių apribojimas ar išimtis reiškia, kad įstatymo nustatytu konkrečiu atveju ir sąlygomis galima naudoti kūrinį be teisių turėtojo leidimo ir tam tikrais atvejais nemokant jam jokio atlyginimo, tačiau tik griežtai laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Įstatymu leidžiama naudoti kūrinį asmeniniais tikslais, cituoti, mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais ir kt. Taigi, citavimas yra tik vienas iš leidžiamų būdų laisvai naudoti kūrinį, bet ne visais atvejais kūrinio panaudojimas bus citata. Remiantis įstatymu, citata yra palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale. Laisvai naudoti citatą įstatymu leidžiama tik kai citavimas atitinka šias sąlygas:

  • kai atgaminate, išleidžiate ir viešai paskelbiate (įskaitant viešai prieinamą pateikimą kompiuterių tinklais) (leidžiamas tik tam tikras panaudojimas);
  • nedidelė kūrinio ištrauka iš
  • teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ar mokslo kūrinio (meno kūrinio cituoti negalima) tiek originalo kalba, tiek išversta į kitą kalbą;
  • kaip citata (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje;
  • jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir
  • neviršija citavimo tikslui reikalingo masto;
  • nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus .

Taigi kūrinio panaudojimas bus laikomas panaudotu citavimui tik tada, kai nukopijuojama, išleidžiama leidinyje ar viešai paskelbiama (pvz., internete) palyginti nedidelė teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ar mokslo kūrinio ištrauka iš esmės jūsų teiginiams įrodyti ar pagrįsti ar iliustruoti kitų nuomones nagrinėjamais klausimais jūsų kūrinyje ir kai nurodomas šaltinis bei autoriaus pavardė. Jei šaltinis ar autorius nežinomi, citatą panaudojęs asmuo turi aiškiai nurodyti, kad ji yra sukurta kito asmens, pavyzdžiui, įterpti citatą į kabutes ir nurodyti, kad tai ištrauka iš kito šaltinio.

 

6. Ar man galima naudoti autorių teisių saugomą muziką kaip garso takelį savo namų vaizdo aparatūroje, kurį aš padariau ir noriu nusiųsti į vaizdo platformą?

Autoriai turi išimtines autorių turtines (išimtinę teisę patys atlikti tam tikrus veiksmus ar drausti atlikti šiuos veiksmus kitiems) ir neturtines teises į savo kūrinius. Kai namų vaizdo aparatūroje naudojate saugomą muziką kaip garso takelį, kuris bus nusiųstas į vaizdo platformą, šie veiksmai, tikėtina, apims adaptavimo, atgaminimo ir viešo paskelbimo veiksmus. Atlikdami šiuos veiksmus be teisių turėtojo leidimo, labai tikėtina, kad pažeisite autorių teises. Autorių teisių apribojimai gali būti taikomi vartotojų sukurtam turiniui, pvz.: būtų leidžiama įrašyti muzikos kūrinį privačiam nekomerciniam naudojimui iš teisėto šaltinio, ištrauką iš muzikos kūrinio žodžių kaip citatą, tačiau tokį vaizdo įrašą būtų galima naudoti tik pačiam, šeimos ar draugų rate nekomerciniais tikslais. Įkeldamas į vaizdo platformą, paskelbsite jį viešai, t. y. atliksite veiksmus, kurie priskirti išimtinai teisių turėtojui, ir tokiu būdu pažeisi autorių teises.

 

7. Ar aš galiu duoti autorių teisės saugomą kūrinio kopiją šeimos nariui ar draugui?

Ši situacija nėra visiškai išspręsta įstatymu, bet pagal teisės doktriną galima atgaminti ir duoti vieną autorių teisių saugomo kūrinio kopiją šeimos nariui ar draugui remiantis privataus kopijavimo apribojimu ir taip, kad šis veiksmas neapimtų viešos panaudos teisės (veiksmo, kurį išimtinai kontroliuoja teisių turėtojas). Vis dėlto, kad jūsų privataus kopijavimo veiksmai būtų teisėti, turi būti įvykdytos atitinkamos sąlygos:

  • tai turi būti viena kopija iš teisėto šaltinio (iš kūrinio, kuris yra teisėtai išleistas ar viešai paskelbtas arba jeigu atgaminama reprografijos būdu iš teisėtai išleisto ar viešai paskelbto straipsnio arba kito trumpo kūrinio ar trumpos rašytinio kūrinio ištraukos)
  • atgaminimas yra daromas fizinio asmens poreikiams
  • išimtinai jo privačiam naudojimui
  • ne komerciniais tikslais
  • teisių turėtojai turi gauti įstatymu nustatytą teisingą kompensaciją.

Privataus kopijavimo išimtis netaikoma architektūros kūriniams pastato ar kito statinio pavidalu, kompiuterio programoms, išskyrus tam tikras įstatymu numatytas išimtis, elektroninėms duomenų bazėms, išskyrus tam tikras įstatymu numatytas išimtis, ir visai knygai ar didesnei jos daliai bei muzikos kūrinio natoms.
Jeigu įsigijote autorių teisių apsaugoto teisėtai išplatinto kūrinio kopiją, galite ją dovanoti kaip dovaną ar netgi parduoti ne tik savo šeimos nariui ar draugui, bet ir kitiems asmenims.

 

8. Ar man leidžiama perkelti autorių teisių saugomą kūrinį iš interneto ir ar turi reikšmės, kurią technologiją naudoju, ir tai, kad perkeliu tik kūrinio dalį?

Kūrinio perkėlimas iš interneto į kompiuterį yra atgaminimo veiksmas, kurį apima išimtinė atgaminimo teisė. Išimtinė atgaminimo teisė apima tiesioginį ar netiesioginį, laikiną ar nuolatinį kūrinio kopijos (-ų) ar jo dalies darymą bet kuriuo būdu ir bet kokia forma, įskaitant elektroninę. Todėl autorių teisių apsaugoto kūrinio perkėlimas iš interneto į savo kompiuterį panaudojant bet kokią technologiją ir net tada, kai perkeliama tik kūrinio dalis, yra išimtinės atgaminimo teisės, kurią kontroliuoja autorius ar kitas teisių turėtojas, sfera. Tačiau yra keletas atvejų, kai galima perkelti autorių teisių saugomą kūrinį ar jo dalį iš interneto. Pirma, tai galima daryti licencijos sutarties pagrindu, pavyzdžiui, galima pasidaryti nemokamą kūrinio kopiją pagal kūrybinių bendrijų priskyrimo licenciją iš svetainės www.flickr.com, pagal kurią leidžiama laisvai kopijuoti kūrinį, bet tik nurodant autoriaus pavardę. Antra, tai būtų galima daryti remiantis privataus kopijavimo apribojimu, leidžiančiu perkelti kūrinį, išskyrus kompiuterio programą ar elektroninę duomenų bazę, iš interneto tik tokiu atveju, jei esate įsitikinę, kad tai darote iš teisėto šaltinio ir tik jei bus naudojama privačiais nekomerciniais tikslais. Trečia, tam tikromis įstatyme numatytomis labai apribotomis sąlygomis galima teisėtai perkelti tam tikrus kūrinius informavimo, citavimo, mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais arba neįgaliųjų poreikiams tenkinti.

 

9. Aš bandžiau nukopijuoti filmą iš DVD į savo kompiuterį, bet negalėjau to padaryti dėl kažkokių vadinamųjų „technologinių apsaugos priemonių“. Kas tai yra ir ar man galima jas pašalinti tam, kad galėčiau pasidaryti privačias kopijas?

Technologinės apsaugos priemonės (TPM) – tai bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, skirta prieigai prie skaitmeninių kūrinių kontroliuoti ir apsaugoti skaitmeninius kūrinius nuo neteisėto naudojimo (pvz.: kodavimo priemonės, vandens ženklai, DRM). Negalima pašalinti technologinių apsaugos priemonių, siekiant pasidaryti privačias kopijas. Turite teisę reikalauti, kad teisių turėtojas suteiktų priemones (dekodavimo įtaisus ir pan.) privačiai kopijai pasidaryti. Jeigu teisių turėtojas nesutinka tokių priemonių suteikti, turite teisę kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją (Komisija), kad tarpininkautų suteikiant prieigą prie kūrinio. Jei Komisijos sprendimas netenkina arba jeigu teisių turėtojas nevykdo Komisijos sprendimo suteikti prieigą, turite teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl prieigos prie kūrinio sąlygų nustatymo.

 

10. Kas yra kompensacinis atlyginimas?

Kompensacinis atlyginimas yra įstatymo nustatytas atlyginimas teisių turėtojams už saugomų kūrinių privatų kopijavimą nekomerciniais tikslais. Šį atlyginimą moka atgaminimo įrenginių ir tuščių laikmenų pardavėjai bei fotokopijavimo paslaugas teikiantys asmenys kolektyvinio administravimo asociacijoms, kurios po to paskirsto atlyginimą teisių turėtojams. Tačiau faktiškai kompensacinį atlyginimą susimoka vartotojas minėtos įrangos ar laikmenos pardavimo metu ar suteikus fotokopijavimo paslaugas, nes šis kompensacinis atlyginimas pridedamas prie pirkimo kainos panašiai kaip PVM mokestis.

 

11. Ar pažeidžiu autorių teises, jeigu žiūriu filmą vaizdo ir garso srauto perdavimo būdu užuot jį perkėlęs iš interneto?

Ne, autorių teisių nepažeidžiate, jeigu žiūrite filmą vaizdo ir garso srauto perdavimo būdu, užuot perkėlę jį iš interneto, jeigu tai darote licencijos sutarties pagrindu ar žiūrite filmą vaizdo ir garso srauto perdavimo būdu iš teisėto šaltinio, t. y. iš šaltinio, kuriame filmas buvo pateiktas viešai prieigai su teisių turėtojo sutikimu.

 

12. Jeigu autorių teisės saugomus kūrinius socialiniai tinklai įtraukia į mano puslapį automatiškai, ar aš esu atsakingas už tai ir ar tai yra autorių teisių pažeidimas? Kas, jeigu aš padarysiu nuorodą į juos ar įterpsiu juos į savo svetainę ar tinklaraštį?

Kūrinio įkėlimas į socialinio tinklo puslapį yra laikomas atgaminimo ir viešo paskelbimo veiksmais, kurių išimtinė teisė yra suteikta teisių turėtojams. Galima įkelti kūrinį į savo socialinio tinklo puslapį licencijos sutarties pagrindu ar remiantis autorių teisių apribojimu, pavyzdžiui, siekiant reklamuoti viešą parodą ar meno kūrinių pardavimą, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu. Informacijos tikslais taip pat galima įkelti viešai išleistus ir prieinamus straipsnius ekonomikos, politikos ar religijos temomis ar transliacijas minėtomis temomis, politines kalbas ir kt.

Jeigu teisių turėtojas kūrinius padarė pasiekiamus kitoje svetainėje, tai nereiškia, kad galima juos laisvai dėti į savo puslapį. Tačiau galima pateikti nuorodą į juos ar įterpti juos į savo svetainę arba tinklaraštį, kadangi šie veiksmai nelaikomi nei atgaminimu, nei viešo paskelbimo veiksmu, jeigu kūriniai yra laisvai prieinami kitoje svetainėje (pvz., netaikomos techninės apsaugos priemonės) ir jeigu skelbiama tomis pačiomis arba mažai besiskiriančiomis techninėmis priemonėmis kaip ir pirminis šaltinis.

Jeigu autorių teisių saugomas kūrinys automatiškai įkeltas į jūsų puslapį iš socialinio tinklo platformos, galite būti pripažintas atsakingu už autorių teisių pažeidimą, jeigu sutikote su tokiu automatiniu autorių teisių apsaugotų kūrinių įkėlimu, nesiėmėte jokių veiksmų užtikrinti, kad jūsų puslapyje nebūtų nelegalaus turinio, nes paprastai yra galimybė kontroliuoti programas, automatiškai įkeliančias saugomus kūrinius. Jeigu socialinio tinklo platformos suteikia programas, įkeliančias saugomus kūrinius be teisių turėtojo leidimo į jūsų puslapį su jūsų sutikimu ir tokiu būdu prisideda prie autorių teisių pažeidimo, socialinio tinklo platformos teikiamos paslaugos nėra pasyvios ir iš prigimties tik techninės, todėl socialinio tinklo platforma taip pat gali būti pripažinta solidariai su jumis atsakinga už padarytą autorių teisių pažeidimą.

 

13. Kai sukūręs kūrinį jį įkeliu į internetą, daugelio svetainių terminai ir sąlygos prašo perduoti man priklausančias autorių teises svetainei. Ar tai reiškia, kad prarandu visas šias teises į juos visam laikui?

Kai sukuriate kūrinį ir įkeliate jį į internetą, o pagal svetainių terminus ir sąlygas turite perduoti savo autorių teises į sukurtus kūrinius, tai nereiškia, kad visam laikui prarandate į juos visas savo teises. Pirmiausia, autoriaus neturtinės teisės negali būti perduotos ir visada lieka kūrėjui netgi po turtinių teisių perdavimo kitiems asmenims. Antra, išlaikysite visas turtines teises į savo būsimus kūrinius, kurie nebuvo aiškiai identifikuoti sutartyje. Trečia, svetainė neįgis turtinių teisių į tuos kūrinio panaudojimus, kurie teisių perdavimo momentu neegzistavo arba buvo nežinomi. Ketvirta, jei sutartyje su svetaine nebuvo nurodyti turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminai, galima nutraukti sutartį, pranešant raštu svetainei apie sutarties nutraukimą prieš vienus metus. Penkta, jei jūsų susitarime yra tik labai bendro pobūdžio nuostata dėl autorių turtinių teisių perdavimo, nenurodanti išsamiai perduotų kūrinių panaudojimo būdų, bus laikoma, kad buvo perduotos minimalios teisės, reikalingos sutarties tikslams pasiekti. Šešta, jei susitarime nenurodyta teritorija, kurioje galioja turtinių teisių perdavimas ar suteikimas, laikoma, kad turtinės teisės buvo perduotos ar suteiktos tik Lietuvos teritorijoje. Septinta, jei sutarties su svetaine sąlygos peržengia tai, kas leidžiama (pagal įstatymą), pvz.: sutartyje yra nuostatų, kad jūs perduodate ar atsisakote neturtinių teisių arba perduodate turtines teises į visus savo kūrinius, kuriuos sukursite ateityje, ši sutarties dalis bus laikoma negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o tai reiškia, kad šios sąlygos jums negalios.

 

14. Mano avataras yra sudarytas iš mano mėgstamiausio filmo žvaigždės, animacinio personažo ar sporto klubo. Ar aš dėl to galėčiau patekti į bėdą dėl autorių teisių ar kitokio teisės akto pažeidimo?

Avatarų, sudarytų iš originalių autorių teisių saugomų kūrinių (pvz., animacinio personažo, sporto klubo nuotraukos) ar asmenų atvaizdų (pvz., filmo žvaigždės), sukūrimas ir naudojimas gali pažeisti autorių ir kitos intelektinės nuosavybės, tokios kaip prekių ženklai ir dizainas, teises, teisės aktus dėl nesąžiningos konkurencijos bei asmens teises į vaizdą ar vardą. Tačiau galima kurti ir naudoti avatarą iš autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugotų kūrinių ar jų elementų, jeigu jis bus naudojamas nekomerciniais asmeniniais tikslais, t. y. siaurame šeimos ir draugų rate. Galima naudoti ir mėgstamos filmo žvaigždės atvaizdus, tačiau tik jeigu nuotrauka yra nufotografuota jo (jos) viešos veiklos atveju ar viešoje vietoje ir jeigu nuotraukos ar jos dalies panaudojimas nepažeistų jo (jos) garbės, orumo ar profesinės reputacijos.

 

15. Kaip žinoti, ar internete kūrinys yra siūlomas teisėtai, ar neteisėtai?

Kopijos šaltinis laikomas teisėtu, jeigu jis yra atgamintas ir pateikiamas internete su teisių turėtojo ar jo tinkamai įgalioto atstovo leidimu arba remiantis autorių teisių apribojimu ar išimtimi. Galima sutikti, kad ne visada lengva nustatyti, ar pasiūlytas šaltinis internete, iš kurio daroma privati kopija, yra teisėtas. Tačiau tai nereiškia, jog neprivaloma dėti pastangų stengiantis sužinoti, ar šaltinis teisėtas. Paprastai spręsti, ar šaltinis teisėtas, galima iš svetainėje pateiktos informacijos, kurioje nurodyta, kad svetainė priklauso teisių turėtojui, oficialiam teisių turėtojo atstovui, ar iš to, kad yra žinoma, jog ši svetainė priklauso žinomai teisėtos muzikos, vaizdo medžiagos ar knygų licencijavimo sistemai, kūrybinių bendrijų licencijavimo sistemai arba vietiniam, nacionaliniam, tarptautiniam naujienų portalui, nacionalinei ar vietinei bibliotekai arba kitai valstybinei institucijai. Labai abejotina, kad šaltinis bus teisėtas, jeigu kopija bus padaryta per keitimosi rinkmenomis sistemą. Kitas paprastai padedantis indikatorius– tai įrašo kaina ir kokybė. Labai tikėtina, kad teisėtas produktas nebus pasiūlytas nemokamai parsisiųsti ar srautiniam duomenų siuntimui. Jeigu kyla abejonių dėl šaltinio teisėtumo, patartina pasiteirauti teisių turėtojo, jeigu jo duomenys žinomi, o jeigu ne – kolektyvinio administravimo asociacijų, atstovaujančių teisių turėtojams, arba kreiptis į kitas teisių turėtojus vienijančias asociacijas.

 

 

 

Back to Top

Disclaimer

The answers to the Frequently Asked Questions (FAQs) were finalised on the date indicated as the status date on the website. Gathering up-to-date information from 27 Member States is an extensive exercise. While the EUIPO tries to keep the information up-to-date, new case-law or legislative reforms may impact the content of the FAQs. Neither the EUIPO nor any person acting on behalf of the EUIPO is responsible for the use which might be made of the FAQs.

We use cookies on our website to support technical features that enhance your user experience. We also use analytics. Click for more information